Kodėl šiandien taip sunku atskirti tiesą nuo melo?
Na, pripažinkim – gyvename laikais, kai informacijos srautas yra tiesiog neįtikėtinas! Kiekvieną sekundę mūsų telefonai spragsi pranešimais, socialiniai tinklai verda naujienomis, o draugai dalinasi straipsniais greičiau nei spėjame juos perskaityti. Ir štai čia prasideda tikrasis iššūkis – kaip iš viso šito chaoso išsirinkti tai, kas tikrai verta dėmesio ir kas yra tiesa?
Žinot, kas labiausiai nervina? Tai kad netikros naujienos dažnai atrodo įtikinančiau nei tikrosios! Jos būna parašytos taip, kad užkabintų emocijas, sukeltų pyktį arba džiaugsmą, verčia nedelsiant spustelėti ir dalintis. O mes, žmonės, esame emocionalūs padarai – todėl ir pakliūvame į šias spąstus.
Bet štai gera žinia: kritinis mąstymas nėra kažkoks sudėtingas mokslas, kuriam reikia universiteto diplomo. Tai tiesiog įgūdis, kurį galima išsiugdyti, ir aš jums pažadu – po šio straipsnio žiūrėsite į naujienas visai kitomis akimis!
Pirmasis žingsnis: sustok ir pagalvok prieš dalindamasis
Gerai, dabar bus svarbiausias patarimas, kurį turėčiau išsiuvinėti ant pagalvės: sustabdyk save prieš paspausdamas „dalintis”. Rimtai! Tai tokia paprasta taisyklė, bet kiek kartų mes ją pažeidžiame?
Matote antraštę, kuri jus šokiruoja? Puiku! Bet palaukit bent minutę. Užduokit sau kelis klausimus:
- Ar tikrai noriu, kad mano draugai manytų, jog tikiu šiuo dalyku?
- Ar pats perskaičiau visą straipsnį, ar tik antraštę?
- Ar tai atitinka tai, ką jau žinau apie šią temą?
- Kodėl šis straipsnis sukelia tokias stiprias emocijas?
Žinot, kas įdomu? Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių dalinasi straipsniais net jų neperskaitę! Taip, taip – sprendžia tik pagal antraštę. O antraštės būna sukurtos specialiai tam, kad pritrauktų dėmesį, ne tam, kad perteiktų tikslią informaciją.
Aš pats prisipažįstu – prieš kelerius metus pasidalinau straipsniu apie tariamai šokiruojantį mokslinį atradimą. Po valandos draugas man parašė: „Ar tikrai tai perskaitei?” Pasirodo, jei būčiau pasukęs žemyn, būčiau pamatęs, kad tai buvo satyrinis straipsnis! Gėda? Taip. Pamoka? Neįkainojama.
Šaltinio patikrinimas – tavo naujasis geriausias draugas
Gerai, dabar pereikime prie konkretybių. Kaip patikrinti, ar šaltinis patikimas? Čia yra keletas praktinių būdų, kuriuos galite pradėti naudoti jau šiandien.
Pirma, pažiūrėkite į URL adresą. Ar tai žinomas naujienų portalas? Ar galbūt tai kažkoks „naujienos365.info” ar panašus svetainės pavadinimas, kurio niekada negirdėjote? Dažnai netikros naujienos sklinda per svetaines, kurios tyčia bando atrodyti kaip tikri naujienų portalai. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfi-naujienos.lt” – matote skirtumą?
Antra, ieškokite „Apie mus” skilties. Patikimi naujienų portalai visada turi aiškią informaciją apie save – kas jie, kas dirba redakcijoje, kokie jų kontaktai. Jei tokios informacijos nėra arba ji labai miglota, tai rimtas raudonas vėliavėlė!
Trečia, pasitikrinkite per „Whois” paieškos įrankius. Taip, tai skamba techniniai, bet iš tikrųjų labai paprasta! Tiesiog įveskite „whois” į Google kartu su domenu, ir sužinosite, kada svetainė buvo sukurta. Jei naujienas apie „svarbius istorinius įvykius” skelbia svetainė, sukurta prieš tris mėnesius – na, turbūt suprantate, kad kažkas čia ne taip.
Antraštės anatomija: kaip atpažinti manipuliaciją
O dabar pažiūrėkime į pačias antraštes! Juk jos yra pirmasis dalykas, kurį matome, ir dažnai vienintelis, ką perskaitome.
Netikros naujienos dažnai naudoja DIDŽIĄSIAS RAIDES, daug šauktukinių ženklų!!!, ir žodžius kaip „ŠOKAS”, „SKANDALAS”, „NIEKAS NETIKI”, „SLAPTAI”. Jei antraštė atrodo kaip rėkiantis pardavėjas turguje – greičiausiai ji ir yra tokia.
Patikimos naujienos paprastai būna rašomos neutraliai. Pavyzdžiui:
- Netikra: „ŠOKAS!!! Mokslininkai SLAPTAI pripažino, kad vandenį geriau gerti AUKŠTYN KOJOMIS!!!”
- Tikra: „Naujas tyrimas nagrinėja skysčių vartojimo įpročių įtaką sveikatai”
Matote skirtumą? Tikrosios naujienos nenori jūsų šokiruoti – jos nori jus informuoti. Jos neturi ko slėpti, todėl ir nereikia rėkti.
Dar vienas triukas – klaustukai antraštėse. Jei antraštė užduoda klausimą, dažnai atsakymas yra „ne”. Pavyzdžiui: „Ar šokoladas padeda numesti svorio?” Greičiausiai ne, bet antraštė pritraukė jūsų dėmesį, tiesa?
Nuotraukos ir vaizdo medžiaga – kai akys gali apgauti
Oi, čia tikrai įdomu! Gyvename laikais, kai nuotraukas galima redaguoti taip, kad net profesionalai nesugeba atskirti tikros nuo dirbtinės. O kas jau kalbėti apie paprastus vartotojus kaip mes?
Bet yra keletas būdų, kaip galite patikrinti nuotraukas:
Atvirkštinė vaizdo paieška – tai jūsų geriausias įrankis! Tiesiog nukopijuokite nuotrauką arba jos URL į Google Images paiešką, ir pamatysite, kur dar ši nuotrauka buvo naudota. Dažnai paaiškėja, kad „šiandienos skandalo” nuotrauka iš tikrųjų yra daryta prieš penkerius metus visai kitame kontekste!
Štai kaip tai padaryti:
- Eikite į images.google.com
- Paspauskite fotoaparato ikoną paieškos laukelyje
- Įkelkite nuotrauką arba įklijuokite jos nuorodą
- Stebėkitės rezultatais!
Taip pat atkreipkite dėmesį į nuotraukos kokybę ir detales. Ar šešėliai krenta tinkama kryptimi? Ar proporcijos atrodo natūraliai? Kartais netikros nuotraukos turi akivaizdžių montažo žymių – keistų kraštų, pikselizacijos, spalvų neatitikimų.
Kas dar praneša tą pačią informaciją?
Štai dar viena aukso vertės taisyklė: jei naujiena tikra, apie ją praneš ne vienas šaltinis. Tai tokia paprasta logika, bet kaip dažnai mes apie ją pamirštame!
Jei matote šokiruojančią naujieną, skirkite dvi minutes ir paieškokite Google. Ar apie tai rašo kiti patikimi naujienų portalai? Ar tai mini tarptautiniai žiniasklaidos kanalai? Jei ne – labai, labai įtartina.
Bet atsargiai! Kartais kelios netikros naujienos svetainės viena iš kitos kopijuoja tą pačią informaciją. Todėl ieškokite nepriklausomų šaltinių – tokių, kurie patys atliko tyrimą ar turėjo savo reporterius įvykio vietoje.
Dar vienas patarimas – pasitikrinkite per faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai tikrina”, „15min Demaskuok”, o tarptautiniu mastu galite naudoti „Snopes.com”, „FactCheck.org” ar „PolitiFact”. Šios svetainės specialiai kuria turinį, kuris atskleidžia netikras naujienas ir mitus.
Ekspertų nuomonės ir šaltinių cituojamumas
Dabar pažiūrėkime į patį straipsnio turinį. Patikimos naujienos visada nurodo šaltinius. Jos cituoja ekspertus, pateikia nuorodas į tyrimus, nurodo, iš kur gauta informacija.
Jei skaitote straipsnį, kuris teigia kažką labai drąsaus, bet nenurodo jokių šaltinių – tai kaip klausytis žmogaus, kuris sako „visi žino, kad…” bet negali pasakyti, kas tie „visi”.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip cituojami ekspertai:
- Ar nurodomas jų vardas ir pavardė?
- Ar paminima jų kvalifikacija?
- Ar galite patys rasti informacijos apie šį ekspertą?
- Ar ekspertas yra susijęs su aptariama tema?
Kartais netikros naujienos cituoja „mokslininkus” arba „ekspertus” nenurodyant jokių konkrečių vardų. Arba nurodo žmogų, kuris iš tikrųjų nėra ekspertas toje srityje – pavyzdžiui, dantistas kalba apie kvantinę fiziką.
Taip pat būkite atsargūs su anoniminiais šaltiniais. Taip, kartais patikimos žiniasklaidos priemonės naudoja anoniminius šaltinius, ypač jautriais klausimais, bet jos visada aiškiai nurodo, kodėl šaltinis lieka anoniminis ir pateikia kontekstą.
Jūsų pačių emocijos – geriausias detektorius
Ir dabar pats įdomiausias dalykas – mokykitės klausytis savo emocijų! Skamba keistai, tiesa? Bet iš tikrųjų tai veikia puikiai.
Jei straipsnis jus labai supykdo, išgąsdina ar sužavi – sustokite. Būtent tokios emocijos yra tikslas netikrų naujienų kūrėjų. Jie nori, kad jaustumėte taip stipriai, jog nebeturėtumėte laiko kritiškai mąstyti.
Užduokite sau klausimą: „Kodėl aš taip jaučiuosi?” Jei atsakymas yra „nes antraštė man taip pasakė”, tai problema. Patikimos naujienos pateikia faktus ir leidžia jums patiems nuspręsti, kaip jausti.
Dar vienas dalykas – patvirtinimo šališkumas. Mes visi turime polinkį tikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa. Jei straipsnis puikiai atitinka jūsų pasaulėžiūrą ir sako tiksliai tai, ką norite išgirsti – būkite ypač atsargūs! Galbūt būtent todėl jis ir atrodo toks įtikinantis.
Kaip tapti informacijos nindzė savo kasdienybėje
Gerai, dabar sujunkime viską į vieną! Jūs jau žinote visus pagrindinius triukus, bet kaip tai pritaikyti praktiškai kiekvieną dieną?
Pirma, sukurkite sau įpročius. Pavyzdžiui, prieš dalindamiesi bet kuo socialiniuose tinkluose, visada:
- Perskaitykite visą straipsnį, ne tik antraštę
- Patikrinkite šaltinį
- Paieškokite Google, ar kiti apie tai praneša
- Paklausykite savo emocijų – ar jos per stiprios?
Antra, diversifikuokite savo naujienų šaltinius. Neskaitykite tik vieno portalo ar tik tų šaltinių, kurie sutinka su jūsų nuomone. Tai kaip valgyti tik saldumynus – gali būti skanu, bet nesveika!
Trečia, mokykite kitus. Kai matote, kad draugas ar giminaitis dalinasi akivaizdžiai netikromis naujienomis, švelniai jam tai parodykite. Nereikia būti arogantišku – tiesiog pasidalinkite tuo, ką sužinojote. Pavyzdžiui: „Ei, radau įdomų straipsnį, kuris patikrina šitą informaciją – gal įdomu pažiūrėti?”
Ketvirta, pripažinkite, kai suklystate. Jei pasidalinote kažkuo, kas pasirodė esant netiesa – nieko baisaus! Ištrinat arba paskelbkite pataisymą. Tai rodo, kad esate atsakingas informacijos vartotojas, o ne kažkas, kas atkakliai laikosi savo klaidų.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – būkite kantrus sau. Kritinis mąstymas yra įgūdis, kuris tobulėja su laiku. Pradžioje gali atrodyti, kad reikia daug pastangų patikrinti kiekvieną naujieną, bet greitai tai taps automatišku.
Žinot kas? Gyvename neįtikėtinai įdomiais laikais. Mes turime prieigą prie daugiau informacijos nei bet kada istorijoje. Tai yra neįtikėtina privilegija! Bet kartu su ja ateina ir atsakomybė – atsakomybė mąstyti kritiškai, tikrinti faktus ir nebūti manipuliuojamais.
Taigi, kitą kartą, kai pamatysite šokiruojančią antraštę, vietoj to, kad iškart spustelėtumėte „dalintis”, sustokite ir pagalvokite. Panaudokite tuos įrankius, kuriuos dabar žinote. Tapkite tuo žmogumi, kuris skleidžia tiesą, o ne mitus. Jūsų draugai, šeima ir visa visuomenė jums už tai dėkos. O svarbiausia – jausisite pasitikėjimą tuo, ką skaitote ir kuo tikite. Ir tai, mano draugai, yra tikra galia šiuolaikiniame pasaulyje!
