Kodėl taip sunku atskirti tiesą nuo melo

Internetas tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Kas rytą pirmiausia patikriname telefoną, skaitome naujienas pusryčiaujant, dalijamės straipsniais su draugais. Tačiau kartu su neribotomis galimybėmis gauti informaciją atsirado ir didžiulė problema – kaip suprasti, kas iš to, ką skaitome, yra tiesa, o kas ne?

Problema ta, kad melagingos naujienos dažnai atrodo patikimiau nei tikros. Jos būna patrauklesnės, emocionalesnės, geriau suformuluotos. O tikros naujienos kartais būna nuobodžios, sudėtingos, pilnos niuansų. Mūsų smegenys natūraliai linkusios ieškoti paprastos informacijos, kuri patvirtintų tai, ką jau manome esant tiesą. Tai vadinama patvirtinimo šališkumu, ir tai veikia mus visus, nesvarbu, kokio išsilavinimo ar amžiaus būtume.

Dar viena problema – greitis. Naujienos sklinda akimirksniu, o jų patikrinimas užtrunka. Kol žurnalistai ar faktų tikrintojai išsiaiškina, kas iš tikrųjų įvyko, klaidinga informacija jau būna pasiekusi milijonus žmonių. Ir net kai atsiranda paneigimas, jis retai kada pasiekia tiek pat žmonių kaip originali melaginga naujiena.

Žiūrėkite, kas už nugaros

Pirmasis ir svarbiausias dalykas, kurį turėtumėte padaryti perskaitę kokią nors naujieną – pasižiūrėti, kas ją publikavo. Ne kiekvienas portalas, kuris atrodo kaip naujienų svetainė, iš tikrųjų yra patikimas šaltinis.

Patikrinkite domeno vardą. Kartais sukuriami puslapiai, kurie sąmoningai imituoja žinomų naujienų portalų pavadinimus. Pavyzdžiui, vietoj tikro portalo pavadinimo gali būti naudojamas panašus, bet šiek tiek pakeistas vardas. Taip pat atkreipkite dėmesį į domeno galūnę – jei tai kažkas keisto, o ne įprasti .lt, .com ar .eu, verta suabejoti.

Paskaitykite apie patį portalą. Dauguma rimtų naujienų svetainių turi skyrių „Apie mus” arba „Redakcija”, kur galite sužinoti, kas stovi už šio portalo, kokie jų principai, kas dirba redakcijoje. Jei tokios informacijos nėra arba ji labai miglota – tai jau pirmas įspėjamasis signalas.

Pažiūrėkite ir į kitas portale publikuojamas naujienas. Jei viskas, kas ten rašoma, yra sensacingos istorijos apie pasaulio pabaigą, sąmokslo teorijos ar skandalingos istorijos apie žinomus žmones – greičiausiai tai nėra patikimas šaltinis. Rimti naujienų portalai publikuoja įvairias naujienas, įskaitant ir nuobodžias, bet svarbias.

Autorystė ir šaltiniai kaip patikimumo ženklas

Patikimose naujienose visada nurodomas autorius. Tai gali būti konkretus žurnalistas arba agentūra, bet kažkas turi būti nurodytas. Jei straipsnis neturi autoriaus arba jis pasirašytas kažkokiu bendru vardu tipo „Redakcija” ar „Administratorius”, tai turėtų kelti klausimų.

Kai žinote autoriaus vardą, galite jį paieškoti. Ar šis žmogus iš tikrųjų egzistuoja? Ar jis dirba žurnalistu? Kokias kitas naujienas jis yra rašęs? Ar jis turi patirties toje srityje, apie kurią rašo? Šie klausimai gali daug pasakyti apie straipsnio patikimumą.

Dar svarbiau – patikrinkite, ar straipsnyje nurodyti informacijos šaltiniai. Rimtos naujienos visada nurodo, iš kur gauta informacija. Tai gali būti nuorodos į oficialius dokumentus, cituojami ekspertai, nurodomos institucijos. Jei straipsnis teigia kažką svarbaus, bet visiškai nenurodo, iš kur ta informacija, tai didelis raudonas vėliavėlis.

Kai šaltiniai nurodyti, verta pasitikrinti bent kelis iš jų. Ar cituojamas ekspertas iš tikrųjų tai pasakė? Ar dokumentas, į kurį remiamasi, tikrai sako tai, ką teigia straipsnis? Dažnai pasitaiko, kad šaltiniai būna iškraipomi arba ištraukiami iš konteksto.

Emocijos kaip manipuliavimo įrankis

Vienas iš aiškiausių ženklų, kad su naujiena kažkas negerai – ji sukelia labai stiprias emocijas. Pyktį, baimę, pasipiktinimą, neapykantą. Tai nereiškia, kad visos naujienos, kurios kelia emocijas, yra melagingos. Bet tai reiškia, kad turite būti ypač atsargūs.

Melagingų naujienų kūrėjai puikiai žino, kaip veikia žmonių psichologija. Jie žino, kad emocionalų turinį žmonės dalijasi daug aktyviau nei racionalų. Jie žino, kad kai mes esame emocionalūs, mūsų kritinis mąstymas sumažėja. Todėl jie sąmoningai kuria turinį, kuris sukelia stiprias emocijas.

Jei perskaitę naujieną jaučiate stiprų norą iš karto ja pasidalinti, sustokite. Padarykite gilų įkvėpimą. Paklauskite savęs: kodėl aš taip stipriai reaguoju? Ar ši naujiena patvirtina tai, ką jau manau? Ar ji apie grupę žmonių, kurios nemėgstu? Ar ji kelia baimę dėl kažko, ko bijau?

Paskui perskaitykite naujieną dar kartą, šįkart bandydami būti objektyvesni. Ar faktai tikrai tokie dramatiški, kaip atrodo? Ar antraštė nėra perdėta palyginus su turiniu? Ar straipsnyje naudojami emociškai įkrauti žodžiai, kurie nėra būtini faktams perteikti?

Datos ir kontekstas – tai, kas dažnai pamirštama

Labai dažna manipuliavimo taktika – pateikti seną informaciją taip, tarsi ji būtų nauja. Pavyzdžiui, gali būti pasidalinta nuotrauka ar video iš įvykio, kuris vyko prieš kelerius metus, bet pateikta taip, tarsi tai būtų nutikę vakar.

Visada patikrinkite publikacijos datą. Jei jos nėra – tai jau įtartina. Jei data yra, pagalvokite, ar tai aktualu dabar. Kartais sena informacija gali būti aktuali, bet dažniau ji tiesiog naudojama manipuliuoti žmonių nuomone.

Kontekstas yra ne mažiau svarbus. Vienas sakinys, ištrauktas iš ilgesnio interviu, gali skambėti visiškai kitaip nei visa kalba. Viena statistika, pateikta be palyginimo su kitais duomenimis, gali sukurti klaidingą įspūdį. Viena nuotrauka gali parodyti visiškai kitą situaciją, nei buvo iš tikrųjų.

Kai įmanoma, pamėginkite rasti originalų šaltinį. Jei straipsnyje kalbama apie politiko kalbą, pamėginkite rasti visą kalbą, o ne tik vieną citatą. Jei kalbama apie tyrimą, pamėginkite rasti patį tyrimą, o ne tik straipsnį apie jį. Dažnai pamatysite, kad pilnas kontekstas yra gerokai sudėtingesnis nei trumpas straipsnis leidžia suprasti.

Kryžminis tikrinimas – paprastas, bet efektyvus metodas

Vienas paprasčiausių būdų patikrinti naujienos patikimumą – pažiūrėti, ar apie tą patį įvykį rašo ir kiti šaltiniai. Jei kažkas iš tikrųjų nutiko, greičiausiai apie tai rašys ne vienas portalas.

Paieškokite raktinių žodžių iš naujienos Google ar kitoje paieškos sistemoje. Jei tai svarbus įvykis, turėtų atsirasti daug rezultatų iš įvairių šaltinių. Jei randamas tik vienas šaltinis arba tik keli labai panašūs portalai – tai įtartina.

Tačiau būkite atsargūs – kartais melaginga naujiena gali būti nukopijuota į daugelį portalų. Todėl svarbu žiūrėti ne tik kiek šaltinių rašo apie įvykį, bet ir kokie tie šaltiniai. Ar tai žinomi, patikimi naujienų portalai? Ar tai įvairūs šaltiniai, ar visi jie priklauso tam pačiam informaciniam ratui?

Jei įvykis tikrai nutiko, bet skirtingi šaltiniai jį aprašo labai skirtingai, tai irgi svarbi informacija. Tai gali reikšti, kad situacija yra sudėtinga ir nėra vienos aiškios tiesos. Arba tai gali reikšti, kad kai kurie šaltiniai pateikia informaciją šališkai.

Yra ir specializuoti faktų tikrinimo portalai, kurie tiria populiarias naujienas ir nustato, ar jos teisingos. Lietuvoje tokią veiklą vykdo „Delfi” projektas „Melo detektorius”, tarptautiniu mastu žinomi „Snopes”, „FactCheck.org” ir kiti. Jei abejojate kokia nors naujiena, verta patikrinti, ar šie portalai jau yra ją išnagrinėję.

Nuotraukos ir video – kai akys gali apgauti

Sakoma, kad vaizdas vertas tūkstančio žodžių, bet šiais laikais vaizdas gali būti ir tūkstančio melų. Technologijos leidžia lengvai manipuliuoti nuotraukomis ir video, o kartais net nereikia jų keisti – užtenka pateikti su klaidingu kontekstu.

Jei matote nuotrauką ar video, kurie atrodo įtartinai, galite juos patikrinti. Google turi atvirkštinės paieškos funkciją – galite įkelti nuotrauką ir pamatyti, kur dar ji buvo naudojama internete. Taip galite sužinoti, ar nuotrauka tikrai yra iš to įvykio, apie kurį rašoma, ar ji yra senesnė ir naudojama ne pagal paskirtį.

Atkreipkite dėmesį į smulkmenas nuotraukose. Ar oro sąlygos atitinka tai, kas aprašoma? Ar fone matomi daiktai ar užrašai atitinka teigiamą vietą ir laiką? Ar apšvietimas atrodo natūralus? Kartais būtent smulkmenos išduoda manipuliaciją.

Su video dar sudėtingiau, ypač dabar, kai atsiranda vis tobulesnės „deepfake” technologijos, leidžiančios sukurti įtikinamą video su žmogumi, kuris iš tikrųjų to nesakė ir nedarė. Tačiau dažniausiai manipuliacija yra paprastesnė – tiesiog ištraukiamas video fragmentas iš konteksto arba prie video pridedamas klaidingas aprašymas.

Kai patikimumas tampa įpročiu

Kritinis mąstymas skaitant naujienas neturėtų būti kažkas, ką darote tik kartais, kai kažkas atrodo labai įtartina. Tai turėtų tapti įpročiu, automatine reakcija į bet kokią informaciją, kurią sutinkate internete.

Pradėkite nuo mažų dalykų. Prieš pasidalindami kokia nors naujiena socialiniuose tinkluose, sustokite ir pasitikrinkite bent vieną ar du dalykus – kas publikavo, ar yra šaltiniai. Tai užtruks vos minutę, bet gali apsaugoti jus nuo melagingos informacijos platinimo.

Mokykite šių įgūdžių ir kitus, ypač vyresnius žmones, kurie galbūt nėra tokie įgudę internete. Dažnai būtent vyresnės kartos žmonės tampa melagingų naujienų aukomis ir jų platintojais, ne todėl, kad būtų kvailoki, o tiesiog todėl, kad niekas jų nemokė, kaip orientuotis šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje.

Nepasitikėkite vien savo intuicija. Visi mes turime šališkumų, visi esame linkę tikėti tuo, kas patvirtina mūsų įsitikinimus. Būtent todėl svarbu turėti sistemą, konkrečius žingsnius, kuriuos atliksime prieš patikėdami kokia nors informacija. Intuicija gali padėti pastebėti, kad kažkas gali būti negerai, bet tik sistemingas tikrinimas gali patvirtinti ar paneigti įtarimus.

Galiausiai, pripažinkite, kad kartais tiesiog negalėsite būti tikri. Ne visada įmanoma greitai ir lengvai nustatyti, ar informacija teisinga. Kai kurios situacijos yra sudėtingos, kai kurie faktai yra ginčijami net tarp ekspertų. Ir tai yra normalu. Geriau pasakyti „nežinau” ar „nesu tikras” nei platinti galbūt klaidingą informaciją.

Informacinis raštingumas šiandien yra ne mažiau svarbus už gebėjimą skaityti ir rašyti. Gyvename laikais, kai bet kas gali publikuoti bet ką, kai technologijos leidžia sukurti įtikinamą melą, kai informacija sklinda greičiau nei bet kada istorijoje. Šiomis sąlygomis gebėjimas atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos yra esminis įgūdis, kurio reikia kiekvienam. Tai nėra kažkas, ko galima išmokti per dieną, bet kiekvienas mažas žingsnis šia kryptimi daro mus visus atsparesnius manipuliacijoms ir geriau informuotus piliečius.