Odos pokyčiai, kuriuos verta stebėti
Kiekvienas iš mūsų turime apgamų – vieni gimsta su jais, kiti įgyja bėgant metams. Šie odos dariniai dažniausiai yra visiškai nepavojingi, tačiau kartais naujai atsiradę apgamai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vidutiniškai suaugęs žmogus turi nuo 10 iki 40 apgamų, ir jų skaičius gali keistis per gyvenimą. Nauji apgamai gali atsirasti iki maždaug 40 metų amžiaus, o vėliau jų formavimasis turėtų sulėtėti.
Įdomu tai, kad daugelis žmonių net nepastebi naujų apgamų atsiradimo – jie tiesiog „atsiranda” vieną dieną, kai atkreipiame dėmesį. Iš tiesų, apgamai formuojasi palaipsniui, kai melanocitai (pigmentą gaminančios ląstelės) susitelkia į grupes ir suformuoja matomą darinį. Šis procesas gali trukti savaites ar net mėnesius. Daugiau informacijos rasite čia.
Kodėl atsiranda nauji apgamai?
Naujų apgamų atsiradimą lemia keletas veiksnių. Pirmiausia – genetika. Jei tavo šeimoje yra žmonių su daugybe apgamų, tikėtina, kad ir tu turėsi panašų kiekį. Tai tiesiog užprogramuota tavo genuose.
Antra, ir turbūt labiausiai žinoma priežastis – saulės poveikis. UV spinduliai stimuliuoja melanocitų aktyvumą, todėl po intensyvaus deginimosi saulėje gali pastebėti naujų apgamų. Štai kodėl dermatologai nuolat primena apie apsaugos nuo saulės svarbą – tai ne tik apsaugo nuo priešlaikinio senėjimo, bet ir sumažina naujų apgamų formavimąsi bei odos vėžio riziką.
Hormoniniai pokyčiai taip pat gali paskatinti naujų apgamų atsiradimą. Paauglystė, nėštumas ar hormoninių kontraceptikų vartojimas – visi šie veiksniai gali pakeisti hormonų pusiausvyrą ir paskatinti melanocitų aktyvumą. Pavyzdžiui, nėščios moterys dažnai pastebi, kad esami apgamai patamsėja arba atsiranda naujų.
Amžius irgi vaidina svarbų vaidmenį. Vaikystėje ir paauglystėje apgamų skaičius paprastai didėja, o maždaug nuo 40 metų naujų apgamų atsiradimas turėtų sulėtėti. Jei esi vyresnis nei 40 metų ir pastebėjai naują apgamą, vertėtų jį parodyti dermatologui.
Pavojaus ženklai: ABCDE taisyklė
Ne visi nauji apgamai kelia pavojų, tačiau svarbu žinoti, į kokius požymius atkreipti dėmesį. Dermatologai rekomenduoja vadovautis ABCDE taisykle:
A – Asimetrija (Asymmetry): Jei padalinus apgamą pusiau, abi pusės neatrodo vienodos, tai gali būti pavojaus ženklas.
B – Kraštai (Border): Įtartini apgamai dažnai turi netolygius, neaiškius, dantytas ar išsiliejusias kraštus.
C – Spalva (Color): Jei apgame matosi kelios spalvos – juoda, ruda, raudona, balta, mėlyna ar pilka – tai gali signalizuoti apie melanomą.
D – Diametras (Diameter): Apgamai, didesni nei 6 mm (maždaug pieštuko trintuko dydžio), gali kelti didesnę riziką.
E – Evoliucija (Evolution): Bet kokie apgamo pokyčiai – dydžio, formos, spalvos, aukščio, ar jei jis pradeda kraujuoti, niežėti ar šašuoti – reikalauja specialisto dėmesio.
Tačiau nepamirškime, kad ne visi melanominiai apgamai atitinka visus šiuos kriterijus, o kai kurie nepavojingi apgamai gali atrodyti įtartinai. Todėl reguliarūs patikrinimai pas dermatologą yra svarbūs, ypač jei priklausai rizikos grupei.
Rizikos grupės: kas turėtų būti ypač atidus?
Nors kiekvienas turėtų stebėti savo odą, kai kurie žmonės priklauso didesnės rizikos grupėms:
– Asmenys, turintys daug apgamų (daugiau nei 50)
– Žmonės su šviesia oda, šviesiomis akimis ir šviesiais plaukais
– Tie, kurių šeimoje buvo melanoma ar kiti odos vėžio atvejai
– Asmenys, patyrę sunkius nudegimus nuo saulės, ypač vaikystėje
– Žmonės, reguliariai besinaudojantys soliariumu
– Asmenys su susilpnėjusia imunine sistema
Jei priklausai vienai iš šių grupių, dermatologai rekomenduoja tikrintis odą pas specialistą bent kartą per metus, o namuose atlikti savikontrolę kas mėnesį.
Savikontrolė: kaip teisingai tikrinti apgamus?
Reguliari savikontrolė gali padėti anksti pastebėti probleminius apgamus. Štai keletas praktinių patarimų:
1. Tikrinkis visą kūną gerai apšviestoje patalpoje, naudodamas viso kūno ir rankinį veidrodžius.
2. Atkreipk dėmesį į visas kūno vietas, įskaitant galvos odą (gali prašyti artimojo pagalbos), ausų užpakalinę dalį, kaklą, pažastis, rankas, pirštus, nagus, pėdas ir tarpupirščius.
3. Fotografuok neįprastus apgamus, kad galėtum stebėti jų pokyčius laikui bėgant.
4. Naudok „odos žemėlapį” – specialią programėlę ar paprastą užrašų knygelę, kur žymėsi apgamų vietą ir išvaizdą.
5. Atkreipk dėmesį ne tik į apgamus, bet ir į bet kokius odos pakitimus – žaizdas, kurios negyja, raudonas dėmes ar žvynelius.
Pastebėjęs įtartiną apgamą, nedelsdamas kreipkis į gydytoją. Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę – anksti aptikta melanoma beveik visada išgydoma, tuo tarpu uždelsta diagnostika gali turėti rimtų pasekmių.
Nauji apgamai ir vaikų oda
Vaikų oda reikalauja ypatingo dėmesio. Naujagimiai gali gimti su tam tikrais odos dariniais, vadinamais įgimtais apgamais. Dauguma jų yra visiškai nepavojingi, tačiau didesni įgimti apgamai (didesni nei 20 cm) turi šiek tiek didesnę riziką išsivystyti į melanomą vėlesniame gyvenime.
Augant vaikui, natūraliai atsiranda naujų apgamų, ypač tose vietose, kurios dažnai būna atidengtos saulėje. Svarbu nuo mažens pratinti vaikus prie apsaugos nuo saulės priemonių ir reguliariai tikrinti jų odą. Vaikystėje patirtas stiprus nudegimas nuo saulės gali padvigubinti melanomas riziką suaugus.
Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko apgamas greitai keičiasi, kraujuoja be priežasties ar atrodo kitaip nei kiti apgamai, būtinai pasikonsultuokite su pediatru ar dermatologu.
Ką daryti su įtartinu apgamu?
Jei pastebėjai įtartiną apgamą, pirmiausia – nespausk panikos mygtuko. Dauguma naujų ar pakitusių apgamų yra nepavojingi. Tačiau geriau pernelyg sunerimti, nei ignoruoti potencialiai pavojingą situaciją.
Kreipkis į šeimos gydytoją ar dermatologą. Specialistas apžiūrės apgamą dermatoskopu – specialiu prietaisu, leidžiančiu pamatyti gilesnius odos sluoksnius ir struktūras, nematomus plika akimi. Jei apgamas atrodo įtartinas, gydytojas gali rekomenduoti jį pašalinti ir ištirti.
Apgamo pašalinimas yra paprasta procedūra, atliekama vietinėje nejautroje. Priklausomai nuo apgamo dydžio ir vietos, gali būti taikomi skirtingi metodai – nuo paprastos ekscizijos (išpjovimo) iki elektrokauterizacijos ar lazerinio pašalinimo. Po procedūros audinys siunčiamas ištirti į laboratoriją, kad būtų atmesta ar patvirtinta melanoma ar kiti odos vėžio tipai.
Odos sveikata – tavo rankose
Nauji apgamai dažniausiai yra normalus fiziologinis procesas, tačiau jų stebėjimas yra svarbi bendros sveikatos priežiūros dalis. Reguliari savikontrolė, apsauga nuo saulės ir periodiniai apsilankymai pas dermatologą – trys kertiniai odos sveikatos akmenys.
Prisimink, kad tu geriausiai pažįsti savo kūną. Jei kažkas atrodo neįprasta – pasikonsultuok su specialistu. Geriau vienas nereikalingas vizitas pas gydytoją, nei praleista proga anksti diagnozuoti ir gydyti potencialiai pavojingą būklę.
Mūsų oda – didžiausias kūno organas ir veidrodis, atspindintis bendrą sveikatos būklę. Rūpindamiesi ja, investuojame į savo ateitį. Tad kitą kartą, kai pastebėsi naują apgamą, nepriimk jo kaip savaime suprantamo dalyko – atidžiai įvertink, stebėk ir, jei reikia, parodyk specialistui. Galiausiai, tavo budrumas gali būti lemiamas veiksnys užtikrinant ilgą ir sveiką gyvenimą.
