Internetiniai vertėjai per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Kadaise jie versdavo sakinius taip, kad rezultatas dažnai sukeldavo šypseną, o dabar dirbtinis intelektas geba suprasti kontekstą, toną, net humoro atspalvius. Bet nepaisant šios pažangos, žmonės vis dar daro tas pačias klaidas, kurios kildina keistus, klaidinančius ar tiesiog nesuprantamus vertimus.

Kai tekstas verčiamas be minties

Dažniausia klaida – tekstas metamas į vertėją be jokio apmąstymo, kas tiksliai norima pasakyti. Vertėjas mato tik žodžius, ne intenciją. Jei sakinys jau originalo kalba yra painus ar dviprasmiškas, vertimas tokį pat painumą tik padaugins.

Antra – ilgi, sudėtiniai sakiniai su keliomis mintimis viename. Algoritmai geriau tvarkosi su trumpesniais, aiškiais teiginiais. Kai sakinys tęsiasi per tris eilutes su keliais kableliais ir jungtukais, vertėjas dažnai pasimeta, kur baigiasi viena mintis ir prasideda kita.

Trečia klaida – idiomų ir frazeologizmų vertimas pažodžiui. „It’s raining cats and dogs“ išverstas tiesiogiai skambės absurdiškai bet kuria kalba. Vertėjai vis geriau atpažįsta tokias konstrukcijas, tačiau retesnės, regioninės ar naujesnės idiomos vis dar gali sukelti painiavą.

Techniniai niuansai, kuriuos lengva pražiūrėti

Ketvirta – neteisingas kalbos poros pasirinkimas, kai verčiama per trečią kalbą. Kartais patogiau versti tiesiogiai iš vienos kalbos į kitą, o ne per anglų kalbą kaip tarpininkę, nes kiekvienas papildomas žingsnis prideda galimybę klaidai atsirasti.

Penkta – specifinės terminijos ignoravimas. Teisiniai, medicininiai ar techniniai tekstai turi savo žodyną, kurio bendras vertėjas dažnai nežino. Žodis, kuris kasdienėje kalboje reiškia vieną dalyką, specializuotame kontekste gali reikšti visai ką kita.

Šešta klaida – gramatikos ir sakinio struktūros nepatikrinimas po vertimo. Net ir geriausi įrankiai kartais sumaišo linksnius, giminę ar veiksmažodžio formą, ypač verčiant į kalbas su sudėtingesne gramatika nei anglų.

Septinta – aklas pasitikėjimas rezultatu be jokio peržiūrėjimo. Vertėjas yra įrankis, ne galutinis sprendimas. Jei tekstas svarbus – laiškas klientui, oficialus dokumentas ar straipsnis – verta bent kartą perskaityti rezultatą pačiam ar paprašyti ką nors, kas moka abi kalbas, patikrinti.

Kultūra, kontekstas ir kitos smulkmenos

Aštunta klaida – kultūrinio konteksto ignoravimas. Kai kurie posakiai, humoras ar nuorodos, kurios suprantamos vienoje kultūroje, kitoje gali skambėti nesuprantamai ar net įžeidžiančiai. Vertėjas šito nežino, jis tik verčia žodžius.

Devinta – vieno vertėjo naudojimas be palyginimo. Skirtingi įrankiai turi skirtingas stipriąsias puses – vienas geriau tvarkosi su ispanų kalba, kitas su vokiečių. Palyginus kelių vertėjų rezultatus, dažnai matosi, kuris variantas tiksliau perteikia mintį.

Dešimta – nesivadovavimas paprastu instinktu. Jei išverstas tekstas skamba keistai net jums, tikėtina, kad jis skambės keistai ir tam, kam skirtas. Verta pasitikėti savo pojūčiu, o ne aklai priimti pirmą pateiktą variantą.

Vietoj taško

Internetinis vertėjas – puikus pagalbininkas, bet ne stebuklingas sprendimas visoms kalbos problemoms. Jis suteikia greitį ir patogumą, tačiau atsakomybė už galutinį tekstą lieka žmogui. Trumpi sakiniai, aiškus kontekstas, sveikas nepasitikėjimas ir noras perskaityti rezultatą dar kartą – tai, kas iš esmės atskiria naudingą vertimą nuo keisto teksto, kurį teks aiškinti ar taisyti vėliau. Kartais užtenka tiesiog sulėtinti tempą ir pagalvoti, ką iš tikrųjų norima pasakyti, prieš spaudžiant mygtuką „versti“.