Jūsų telefonas žino apie jus daugiau nei jūs patys

Pagalvokite apie paskutinį kartą, kai atsidūrėte internete ir pradėjote skaityti kokį nors straipsnį. Tada dar vieną. Ir dar. Po valandos žiūrite į ekraną ir suvokiate, kad visi tie tekstai kalbėjo apie tą patį, tik skirtingais žodžiais. Tai ne atsitiktinumas. Tai algoritmas, dirbantis taip, kaip jam liepta.

„Facebook”, „YouTube”, „TikTok” ir kiti platformų gigantai naudoja rekomendacijų sistemas, kurios mokosi iš kiekvieno jūsų spustelėjimo, kiekvienos pauzės, kiekvieno slinkimo. Jų tikslas paprastas: laikyti jus ekrane kuo ilgiau. O geriausias būdas tai padaryti? Rodyti tai, kas jau atitinka jūsų įsitikinimus ir emocijas. Kas erzina, šokiruoja arba patvirtina tai, ką jau manote.

Burbulas, kurio sienos nematosi

Informacinis burbulas – tai ne kažkokia abstrakti teorija iš akademinių straipsnių. Tai labai konkreti realybė, kuri veikia kasdien. Kai du žmonės ieško to paties termino „Google”, jie gali gauti visiškai skirtingus rezultatus, nes algoritmas prisitaiko prie kiekvieno vartotojo istorijos. Jūsų „tiesa” ir kaimyno „tiesa” gali būti suformuotos iš skirtingų šaltinių, skirtingų perspektyvų, skirtingų faktų rinkinių.

Tyrėjai iš MIT 2018 metais nustatė, kad melagingos naujienos socialiniuose tinkluose plinta šešis kartus greičiau nei tikros. Kodėl? Nes jos sukelia stipresnes emocijas. O algoritmai myli emocijas, nes emocijos reiškia įsitraukimą, o įsitraukimas reiškia pinigus.

Kai ekranas pradeda veikti kaip vaistas arba nuodas

Čia prasideda tikrai įdomi ir kartu nerimą kelianti dalis. Nuolatinis burbulo stiprinimas turi tiesioginį poveikį psichinei sveikatai. Ir tai ne spekuliacija – tai jau gerai dokumentuota.

Žmonės, kurie nuolat gauna vienašalę informaciją, pradeda jausti, kad pasaulis yra arba labai blogas, arba kad visi aplink klysta, tik jie ne. Tai sukuria chronišką stresą, nerimo jausmą, o kartais net paranoją. Psichologai tai vadina „doomscrolling” efektu – kai žmogus negali nustoti skaityti blogų naujienų, net jei jos jį kankina.

Be to, burbulas kuria iliuziją, kad jūsų požiūris yra daugumos požiūris. Kai visi jūsų socialinio tinklo draugai galvoja vienodai, atrodo, kad taip galvoja visi. Tai gali sukelti socialinę izoliaciją, nes realūs pokalbiai su žmonėmis, turinčiais kitokias nuomones, tampa vis sunkesni ir emocingesni.

Fizinė sveikata taip pat nelieka nuošalyje. Ekranų laikas, ypač vakare, sutrikdo miego ciklus. O miegas, kaip žinome, yra pagrindas viskam – nuo imuniteto iki nuotaikos reguliavimo. Taigi algoritmas, kuris verčia jus slinkinėti iki vidurnakčio, tiesiogiai veikia jūsų kūną.

Ką su tuo daryti – ir kodėl tai nėra taip paprasta

Norisi pasakyti: tiesiog išjunkite telefoną! Bet tai per daug naivi išeitis. Mes gyvename pasaulyje, kur informacija yra jėga, o skaitmeninės erdvės yra viešoji erdvė. Visiškas atsitraukimas nėra atsakymas.

Tačiau yra dalykų, kuriuos galima daryti sąmoningai. Sekti šaltinius, kurie prieštarauja jūsų įsitikinimams – ne tam, kad sutiktumėte, o tam, kad suprastumėte. Naudoti naujienų agregatorius, kurie rodo platesnį spektrą. Kartais tiesiog paklausti savęs: ar aš tai matau todėl, kad tai svarbu, ar todėl, kad algoritmas nusprendė, jog man tai patiks?

Ir galbūt svarbiausia – kalbėtis su gyvais žmonėmis. Ne komentuoti po straipsniais, o tikrai kalbėtis. Tai skamba banaliai, bet būtent gyvos diskusijos labiausiai ardo burbulų sienas.

Tarp eilučių: ką iš tiesų prarandame

Informacinis burbulas nėra tik politinis ar technologinis klausimas. Tai klausimas apie tai, kas esame kaip žmonės ir kaip bendruomenė. Kai kiekvienas iš mūsų gyvena savo algoritmiškai sukurtoje realybėje, mes prarandame bendrą pagrindą pokalbiui, bendrą faktų rinkinį, nuo kurio galėtume pradėti. O be to bendro pagrindo sveikatos krizės, klimato diskusijos, politiniai sprendimai – visa tai tampa ne bendru ieškojimu, o karo lauku.

Gera žinia ta, kad algoritmai nėra likimas. Jie yra žmonių sukurti įrankiai, ir juos galima keisti – tiek individualiai, tiek reguliavimo lygmeniu. Europos Sąjunga jau žengė žingsnius su Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris reikalauja didesnio skaidrumo iš platformų. Tai dar ne pergalė, bet tai ženklas, kad burbulai gali būti pradurtos.

Tad kitą kartą, kai jausitės tikri, kad žinote tiesą – sustokite sekundei. Paklauskite, kas jums ją parodė. Ir ar galėjo būti kažkas, ko nematėte.